Warning: session_start(): Cannot send session cookie - headers already sent by (output started at /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/import.php:1) in /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/joomla/session/session.php on line 462

Warning: session_start(): Cannot send session cache limiter - headers already sent (output started at /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/import.php:1) in /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/joomla/session/session.php on line 462
Turinys

7. verslumo ugdymo praktikos IVPMĮ kokybinis vertinimas

Imitacinė verslo praktinio mokymo įmonė (IVPMĮ), suteikdama studentams supratimą apie darbo organizavimą įmonėje, atskleisdama komandinio darbo ypatumus, suteikdama mokymo procese labiausiai trūkstamas žinias bei leisdama pačiam studentui pildyti realią dokumentaciją, dirbti su atitinkama biuro technika ir programine įranga, sudarydama jiems įgauti praktinės verslo patirties, prisideda prie verslumo ugdymo. Atlikę praktiką imitacinėje įmonėje, studentai suvokia vidinius verslo įmonėje vykstančius procesus, išmoksta pildyti dokumentus, planuoti skyrių veiklą, kontroliuoti vykdomus projektus. Studentams suteikiama galimybė realizuoti savąjį kūrybinės veiklos potencialą įgyvendinant projektus, rengiantis dalyvauti verslo praktinio mokymo firmų mugėse. Studentų motyvaciją dirbti IVPMĮ lemia trys aukštesnio lygio poreikiai – pasiekimų poreikis, priklausymo grupei (bendrumo) poreikis bei valdžios poreikis.

Profesinio mokymo efektyvumo vertinimas yra daugiamatis procesas, apimantis įvairius žmogaus socialinės raidos bei ugdymo aspektus. Profesinio mokymo efektyvumo vertinimas pagrįstas žmogaus socialinės raidos koncepcijos principais:

·        Produktyvumu (žmogaus socialinės raidos požiūriu svarbus tiek gebėjimų ugdymas, tiek gebėjimų panaudojimas. Žmogui reikėtų sukurti tokią aplinką, kurioje jis galėtų visapusiškai atsiskleisti, įgytus gebėjimus produktyviai panaudoti kūrybinėje veikloje).

·        Lygybe (besimokantiesiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos pasirinkti alternatyvas, turi būti suteiktos vienodos galimybės įgyti profesinę kompetenciją, praktinius įgūdžius ir bendruosius gebėjimus).

·        Didesnių galimybių suteikimu (studentams turi būti ne tik sudaromos galimybės naudotis pažangos pasiekimais, bet ir patiems kurti, siekti kokybiško mokymosi, aktyviai dalyvauti priimant sprendimus ir formuojant savo mokymosi tikslus).

·        Tolydumu (būti atsakingu už savo sprendimus ir išlaikyti gebėjimą užtikrinti gerovę bei pasirinkimo galimybes).

IVPMĮ praktika yra mokymosi procesas, kurio kokybei užtikrinti praktikos metu yra organizuojama praktikos priežiūra (atsakingas asmuo – praktikos vadovas). Praktikos pabaigoje studentas įvertina praktiką, užpildydamas praktinio mokymo organizavimo kokybės įvertinimo anketą (2 priedas).

 Naudota literatūra

 

1.      BAČIULYTĖ, R. 2011. (sudarytoja). Pasiekimų vertinimas verslo praktinio mokymo firmose. Mokomoji knyga. Vilnius: UAB „Ciklonas“.

 

2.      BAČIULYTĖ; R.; IGNATONIENĖ D.; IGNATONIS M. 2009 Verslo praktinio mokymo firmų darbo patirtis ir veiklos gairės. Mokomoji knyga. Vilnius: UAB „Biznio mašinų kompanija“.

 

3.      BAČIULYTĖ, R.; STONIENĖ, A. 2008. Verslo praktinio mokymo firmų mugės: pasirengimas, dalyvavimas ir rezultatų apibendrinimas. Mokomoji metodinė medžiaga. Vilnius: UAB „Biznio mašinų kompanija“.

 

4.      BJORNAVOLD, J. 2000. Making Learning Visible: Identification, Assessment and Recognition of Non-formal Learning in Europe. Thessaloniki: CEDEFOP.

 

5.      BOSAS, A. 2002. Korporacijos strategija ir konkurencinis potencialas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

 

6.      BUGAKOVAS M.; MERKEVIČUS J. (2011). Žmonių elgsenos suvokimas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą:

 

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/personalo_motyvacija_I/fcontent.html

 

7.      Bulajeva, T. 2007. Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką. Metodine priemonė. UAB „Petro osfsetas“. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 5 d.]. Prieiga internete:

 

http://su.lt/old.su/bylos/paveiksleliai/tarnybos/stud_sk/bylos/stud/zin_kompet/vertinimo_metodika_bulajeva.pdf

 

8.      BURKŠAITIENĖ, N. 2004. Mokymo/si ir vertinimo aplanko taikymo galimybės universitetinėse studijose. Acta Paedagogica Vilnensia: Mokslo darbai. Vilnius: VU leidykla, Nr. 13, p.87-98.

 

9.      BURKŠAITIENĖ, N., ŠLIOGERIENĖ, J. 2010. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas ir pripažinimas universitete. Monografija. Vilnius: MRU Leidybos centras.

 

10.  DAWLEY, L. 2007. Chat and Instant Messaging. The Tools for Successful Online Teaching. Hershey: Information Science.

 

11.  DAWLEY, L. 2007. The Tools for Successful Online Teaching. Hershey: Information Science [UWA Library].

 

12.   Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/klasifikatoriai

 

13.  Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 02 d. įsakymas Nr. ISAK-835. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: www.lssic.lt

 

14.  FRISBIE, D.A.; WALTMAN, K,K. 1992. Developing a Personal Grading Plan, Educational Measurement: Issues and Practice. Volume 11 Issue 3, pages 35–42 [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. vasario 10 d.].Prieiga per internetą:

 

http://depts.washington.edu/grading/plan/frisbie.html.

 

15.  GULLICKSON, A. R. Student Evaluation Standards: A Paradigm Shift for the Evaluation of Students. [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. spalio 10 d.]. Prieiga SpringerLink: Springer Verlag ir Kluwer Academic Press.

 

16.  Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. 2008. Smulkaus ir vidutinio verslo valdymo žinynas. Gargždai: UAB „Print-it“.

 

17.  Lietuvos žemės ūkio universiteto studijų sandaros, būdų ir formų aprašas. Patvirtintas LŽŪU rektoriaus 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. – 173-kb§11. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/35754

 

18.  MOON, J. A. 2002. Handbook of Programme and Module Development. London: Routledge.

 

19.  Organizacinių ir metodinių sąlygų studentų verslumo gebėjimams ugdyti sukūrimas, naudojant verslo praktinio mokymo modelį. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. spalio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lzuu.lt/ev/lt/34458

 

20.  PRANULIS, V.; VOGELIUS R.; KUVYKAITĖ, R.; VIRVILAITĖ, R. 2003. Pardavimai. Vilnius: Verslo žinios.

 

21.  Sėkmės intelektas. 2011. Žurnalas „Psichologija Tau“. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 3 d.]. Prieiga per internetą:

 

http://www.psichologijatau.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=239:skms-intelektas-&catid=64:idrsk-pasikeisti

 

22.  STRAZDIENĖ, G. 2009. Kolegijų studentų verslumo ugdymas taikant imitacinės verslo įmonės modelį. Daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija. Šiauliai: K. J. Vasiliausko leidykla.

 

23.  STRAZDIENĖ, G. 2005, atnaujinta BAČIULYTĖ, R. 2010. Verslo praktinio mokymo firmos „Reda“ skyrių darbo aprašymai. Metodinė medžiaga. Vilniaus kooperacijos kolegija.

 

24.  Validation of non-formal and informal learning in Europe: A snapshot 2007. CEDEFOP (The European Centre for the Development of Vocational Training). Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2008. [interaktyvus] [žiūrėta 2009 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą:

 

http://www.cedefop.europa.eu/etv/Upload/Information_resources/Bookshop/493/4073_en.pdf

 

NAUDOTŲ TERMINŲ ŽODYNAS

Dėstytojas–specialistas – Universiteto dėstytojas, konsultuojantis studentus ir verslumo ugdymo praktikos vadovus iš anksto jiems žinomu laiku, kad išspręsti darbo imitacinėje įmonėje metu iškilusias problemas.

E-portfelis – informacijos technologijomis paremtas skaitmeninis aplankas, kuris gali viešai, greitai ir lengvai demonstruoti asmenų mokymosi kompetencijas.

Imitacinė įmonė – bet kuri IVPMĮ Agroverslo korporacija įmonė.

Imitacinės įmonės darbuotojai – studentai, atliekantys verslumo ugdymo praktiką IVPMĮ Agroverslo korporacija ir veikiantys joje pagal iš anksto pasiskirstytus vaidmenis.

IVPMĮ vadovas (administratorius) – Universiteto darbuotojas, gerai žinantis imitacinės įmonės veiklos, studentų ir dėstytojų darbo organizavimą, koordinuojantis imitacinių įmonių veiklą IVPMĮ Agroverslo korporacija, bendraujantis su imitacinių įmonių Lietuvos ir užsienio organizacijomis.

Įvertinimas – vertinimo proceso baigtinis etapas su konkrečiu sprendimu (pažymiu) apie IVPMĮ studento pasiekimus ir padarytą pažangą.

Kompetencijų aplankas – tai į darbo IVPMĮ rezultatą orientuotas visuminis įgytų kompetencijų įvertinimas, grindžiamas įgytos veiklos patvirtinimais ir darbų pavyzdžiais, iliustruojančiais šias įgytas kompetencijas ir leidžiantis nustatyti, ar buvo pasiekti užsibrėžti IVPMĮ tikslai.

Kompetencijų vertinimas – suprantamas kaip įvairių kompetencijų, plėtojamų praktikos metu, vertinimas.

Praktikos ataskaita – IVPMĮ skyriaus, kurioje studentas atliko praktiką, veiklos bendrai arba tam tikrų veiklos sričių analizė, apimanti praktikos užduotyje numatytus darbus.

Savęs vertinimas (įsivertinimas)paties studento sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus, remiantis savistaba, savianalize, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymas, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias mokymosi puses.

Socialiniai partneriai (tutoriai) darbuotojų ar darbdavių organizacijos atstovas, konsultuojantis studentus ir verslumo ugdymo praktikos vadovus iš anksto jiems žinomu laiku, kad išspręsti darbo imitacinėje įmonėje metu iškilusias problemas.

Verslumo ugdymo praktikos vadovas – Universiteto dėstytojas, koordinuojantis vienos imitacinės įmonės veiklą, pateikiantis studentams pagrindines darbo IVPMĮ gaires, padedantis spręsti iškilusias problemas, organizuojantis studentų savivertinimą ir pats vertinantis jų darbą; verslumo ugdymo praktikos vadovas dirba su studentais imitacinėje įmonėje visą kontaktiniam darbui skirtą laiką.

Vertinimas – procesas, kurio metu renkama, interpretuojama ir apibendrinama informacija apie studentų mokymąsi IVPMĮ, kad būtų galima įvertinti studento daromą pažangą.

Vertinimo sistema – tai IVPMĮ studentų mokymosi rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas.

 

 ĮVADAS 

Absolventams, baigusiems studijas ir įgijusiems kvalifikaciją, turimas žinias ir gebėjimus reikia taikyti praktikoje, įvairiose organizacijose atliekant skirtingo sudėtingumo funkcijas. Tradiciniai studijų metodai menkai ugdo verslumo gebėjimus, kurie įgyjami per darbo patirtį ir savarankiškos veiklos praktiką. Verslumo ugdymo praktika užpildys šią spragą, nes studentai mokysis dirbdami imitaciniame versle, mokysis vienas iš kito asmeninės patirties ir diskusijų, bendradarbiaudami, atrasdami ir klysdami, spręsdami iškilusias problemas, ieškodami jų sprendimo būdų. Skirtumas tarp darbo imitacinėje ir realioje įmonėje yra tas, kad imitacinėje įmonėje priimti sprendimai neturi neigiamų pasekmių.
        
Imitacinės verslo praktinio mokymo įmonės (toliau IVPMĮ) vadovas studentams yra metodinės rekomendacijos, skirtos bakalauro (pirmosios pakopos) studijų programose Apskaita ir finansai, Kaimo plėtros administravimas, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba numatytai 6 kreditų apimties Verslumo ugdymo praktikai atlikti.
        
IVPMĮ vadovas studentams supažindina studentus su verslo procesų imitavimu kaip verslumo ugdymo procesu, verslumo ugdymo praktikai atlikti reikalingos imitacinės įmonės UAB „Agroverslo korporacija“ steigimu, veiklos pertvarkymu ir likvidavimu bei verslumo ugdymo praktikos imitacinėje įmonėje integracija į ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studijas.
           
Metodinės rekomendacijos studentams padės atlikti verslumo ugdymo praktiką UAB „Agroverslo korporacija“ ir jos antrinėse įmonėse. Tokių įmonių yra trys, ir kiekvienoje jų yra po 4 skyrius: Personalo valdymo, Finansų valdymo ir apskaitos, Gamybos ir pirkimų valdymo bei Projektų valdymo ir rinkodaros. Metodinėse rekomendacijose studentai suras pagrindinius kiekvienam darbo skyriui keliamus uždavinius bei gautinus rezultatus, reikalingus konkretaus skyriaus funkcijoms atlikti, bei tų funkcijų atlikimo etapus, paskirtį ir eigą. IVPMĮ vadovas studentams yra susijęs su visų keturių skyrių veiklos informaciniais rinkiniais.
          
Vadove studentams yra pateikta verslumo ugdymo praktikos vertinimo sistema, apimanti vertinimo principus, vertinimo proceso organizavimą bei vertinimo sistemos aprašą. Studentai sužinos kas, ką, kada ir kaip vertins, kokius gebėjimus ir įgūdžius jie turės įgyti, siekdami gauti kuo didesnį įvertinimą už darbo IVPMĮ pasiekimus. Jie susipažins su ataskaitų rengimo reikalavimais, ataskaitų pristatymų vertinimo, studentų savęs vertinimo, grupinio (komandinio) darbo vertinimo, savarankiškų užduočių (renginių/projektų) vertinimo, projektinių darbų vertinimo, parodų ir renginių vertinimo bei kompetencijų aplanko arba portfelio vertinimo principais ir kriterijais. Atlikę verslumo ugdymo praktiką, studentai užpildys metodinėse rekomendacijose pateiktą praktinio mokymo organizavimo kokybės įvertinimo anketą, kurios tikslas – surinkti informaciją, kuri padėtų įvertinti IVPMĮ mokymo (si) kokybę ir ateityje šiuos mokymus tobulinti.
          IVPMĮ vadovo studentams rengėjai linki studentams aktyvumo, inovatyvumo, kūrybiškumo, gero komandinio darbo, drąsos sprendžiant iškilusias problemas, konstruktyvių diskusijų ir racionalių sprendimų, siekiant didinti UAB „Agroverslo korporacija“ vertę.

 

 1.1. Verslumo ugdymo esmė, tikslai ir uždaviniai

Verslumas kaip asmenybės savybės. Verslumas yra įgimtos ir įgytos žmogaus savybės, kurios leidžia jam novatoriškai mąstyti, aktyviai bei rizikingai veikti ir savo idėjas paversti veiksmais. Prie įgimtų savybių priskiriama asmens intuicija, reakcija, pasitikėjimas savimi ir daugelis kitų, o prie įgytų – visos savybės, kurias asmuo įgyja mokymosi ir praktinės veiklos procese. Pagrindinės verslumo savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas ir vertinimas, rizikavimas, poreikis siekti, polinkis į padėties kontrolę, inovatyvumas (kūrybingumas), siekis būti nepriklausomam, atkaklumas, lyderystė (Strazdienė, 2009).

Verslumas kaip grupės veikla. Šiuo atveju verslumo sąvoka apima visą komandą,  dalyvaujančią veiklos procese: rizikuojančią, panaudojančią visas savo galimybes, iki galo įgyvendinančią savo idėjas bei kuriančią apčiuopiamą vertę (Bugakovas ir Merkevičus, 2011).

Verslumas kaip gebėjimas. Kokie gebėjimai daro didžiausią įtaką verslumui? Verslumas – tai „asmens mąstymo būdas ir socialinės, vadybinės bei asmeninės kompetencijos, leidžiančios turimas žinias pritaikyti savo kasdieniniam gyvenimui, t.y. konkretūs gebėjimai, teikiantys galimybę ne tik organizuoti savo verslą, bet ir prisiimti riziką už padarytus sprendimus“ (Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija, 2004).

Verslumo gebėjimai tai:

  • Gebėjimas tikėti savo sėkme ir siekti užsibrėžtų tikslų (žiūrėjimas į ateitį, optimizmas, siekimas įvykdyti užduotis, energingumas, pasitikėjimas savimi, atkaklumas, atsidavimas darbui).
  • Gebėjimas pačiam priimti sprendimus; (Noras būti nepriklausomam, turėjimas savo nuomonės, mokėjimas dirbti savarankiškai, netradicinių sprendimų pomėgis).
  • Gebėjimas veikti kūrybiškai (naujų idėjų formulavimas, išradingumas, smalsumas, naujovių ir permainų pomėgis).
  • Gebėjimas apskaičiuoti riziką (gebėjimas dirbti ir priimti sprendimus, neturint visapusiškos informacijos; savo galimybių įvertinimas, užsibrėžiant sunkius, bet pasiekiamus tikslus).
  • Gebėjimas pasinaudoti gyvenimo duotomis galimybėmis (Veržlumas ir ryžtingumas, tikėjimas, kad pats esi savo likimo kalvis).

Kokios veiklos atstovui nereikia aukščiau minimų asmeninių savybių, gebėjimų ar grupinės veiklos? Jos tiesiog būtinos bet kuriai prasmingai ir atsakingai veiklai. Tad verslumo ugdymo esmė siejama su studento mokymusi ir tobulėjimu, su asmenybės susiformavimu ir būsima studento karjera, kad ateityje jam pavyktų sėkmingai vadovauti sau arba įsidarbinti konkurencinėje darbo rinkoje, arba stengiantis išlaikyti turimą darbo vietą, arba susikuriant sau darbo vietą įkuriant verslą. Tik toks studentas, kuris tobulins savo gebėjimus veikti geriau, rezultatyviau ir efektyviau, galės paspartinti savo pajamų ir gyvenimo kokybės rezultatus.

Verslumo ugdymo tikslai ir uždaviniai. Pirmiausia verslumo ugdymas yra nukreiptas į studentų asmenybės vystymą. Šiuo atveju tikslai apibrėžia verslumo perspektyvas, o studentams reikia patiems nuspręsti, kokių gebėjimų ir savybių jiems reikia. Antra, verslumo ugdymo tikslas taip pat yra nukreiptas į žinias ir gebėjimus, kurie studentams bus reikalingi vystyti įmonės veiklą pradedant nuo jos įkūrimo. Pagrindiniai verslumo ugdymo uždaviniai gali būti apibūdinami taip:

  • mokantis ir praktiškai veikiant įgyti ir tobulinti žinias ir gebėjimus, tinkančius verslumui;
  • įgyti gebėjimų panaudoti technologijas, planuoti veiklą, analizuoti verslo situacijas, panaudojant analitines technikas – nugalėti rizikos faktorius;
  • išplėsti požiūrius į pokyčius (Strazdienė, 2009).

Verslumo ugdymo metodai. Verslumo gebėjimai įgyjami visų pirma per darbo patirtį ir savarankiškos veiklos praktiką. Tad verslumo ugdyme labiausiai tinka šie mokymosi metodai: mokymasis dirbant (veikla paremtas mokymasis), mokymasis vienam iš kito bei iš asmeninės patirties ir diskusijų, mokymasis atrandant, mokymasis iš klaidų, mokymasis sprendžiant problemas, į galimybių paieškas nukreiptas mokymasis bei mokymasis bendradarbiaujant.

Verslumo ugdymo modeliai. Panaudojant verslumo ugdymo metodus, tinkamiausi darbui yra šie verslumo ugdymo modeliai: darbas grupėse, verslo kūrimas, mokomieji vizitai, žaidimai ir konkursai, praktiniai mokymai, vaidmenų žaidimai ir kituose skyriuose plačiai pristatomas realaus verslo imitavimo modelis.