Warning: session_start(): Cannot send session cookie - headers already sent by (output started at /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/import.php:1) in /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/joomla/session/session.php on line 462

Warning: session_start(): Cannot send session cache limiter - headers already sent (output started at /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/import.php:1) in /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/joomla/session/session.php on line 462
Kompetencijų aplanko arba portfelio vertinimas (Y)

6.3. Kompetencijų aplanko arba portfelio vertinimas (Y)

Tai sparčiai populiarėjantis vertinimo metodas, naudojamas kriterijais ir standartais grįstuose vertinimo modeliuose atliekant kaupiamąjį vertinimą. Universitetinėse studijose naudojami:

  • Į studijų procesą orientuotas aplankas, ypač formuojamajam vertinimui atlikti, kaip nenutrūkstamo vertinimo instrumentas. Aplanke kaupiami įrodymai, rodantys įvairius mokymo (-si) proceso etapus ir aspektus, taip pateikiant visą vaizdą, kaip studijuojantieji geba integruoti įgyjamas žinias ir specifinius gebėjimus, kokią daro pažangą, kaip tobulėja įvairūs kognityviniai gebėjimai (pvz., parengtas strateginis planas ar verslo plano pavyzdys, iliustruojantys gebėjimą planuoti; atlikta atskiro atvejo (probleminės situacijos) vertinamoji analizė ir pan.).
  • Į rezultatą orientuotas aplankas. Tai kruopščiai suplanuotas visuminis išugdytų kompetencijų įvertinimas, taikomas apibendrinamajam vertinimui, dar vadinamas kompetencijų aplanku ar kompetencijų portfeliu. Tai metodas, leidžiantis patikrinti ugdymo tikslų įgyvendinimą, nustatyti, ar buvo pasiekti užsibrėžti kriterijai ar standartai. Į šį aplanką įtraukiami geriausi visiškai užbaigtų darbų pavyzdžiai, iliustruojantys įgytas kompetencijas. Aplanke gali būti pateikiami įvairūs elektroninėje laikmenoje ar kitais būdais (nuotraukose, vaizdajuostėse) užfiksuoti darbai (Burkšaitienė, 2004).

Aplanke taip pat būtina pateikti studentų savęs vertinimą iliustruojančią medžiagą, t. y. aplanke turi būti pateikiamos studentų refleksijos, parodančios studentų gebėjimą kritiškai mąstyti ir vertinti savo darbo produktus. Šis metodas itin tinka vertinti tokiems dalykams, kurių programose numatytas konkrečių, specifinių kompetencijų išugdymas (Burkšaitienė; Šliogerienė, 2010).

Pasiekimų aplanko paskirtis:

  • skatinti besimokančiojo mokymosi motyvaciją, stiprinti jo savivoką, savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti mokymąsi;
  • padėti besimokančiajam ir kitiems asmenims suprasti, kokiais kriterijais remiantis priimami sprendimai apie besimokančiojo pasiekimus;
  • tobulinti besimokančiojo ugdymo/si programą ir veiklos organizavimą, akcentuojant jo bendrųjų gebėjimų sklaidą.

Studentų pasiekimų aplanką galėtų sudaryti šios dalys:

  • Bendra informacija apie studentą: vardas, pavardė, studijų programa, grupė.
  • Studijų programos rezultatai: dalyko programa, tikslai.
  • Pateikiama informacija apie: bendruosius gebėjimus (asmeninius, socialinius, komunikacinius, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo, darbinius ir veiklos, naudojimosi IT ir pan.); asmeninės savybės (pvz.: pasitikėjimą savimi, atsakomybę, atkaklumą, gebėjimą rizikuoti, apsisprendimą, pagalbą kitiems ir bendradarbiavimą); specialiuosius gebėjimus, paremtus pažymėjimais, pagyrimo raštais, įvairia įgyta kvalifikacija (pvz.: konkursų diplomai, prizai, egzaminų įvertinimai ir pan.); dalyvavimą institucijos bendruomenės veikloje.
  • Studento veiksmų planas, apimantis esamą besimokančiojo padėtį (kas aš esu dabar?), numatomus tikslus (kur aš einu?), keliamus uždavinius (kokius žingsnius aš žengsiu?), kokiais būdais (kaip aš tai pasieksiu?).
  • Studento pastabų apie save lapas. Čia besimokantysis pateikia savo komentarus ir pastabas apie save įvairiose situacijose (švietimo institucijoje, namuose, bendruomenėje ir pan.), savo pomėgius bei itin patikusią veiklą, konkrečius gebėjimus, pasiekimus, ateities lūkesčius (pvz. ketinimus toliau mokytis, lavinimosi sritis, ketinimus įsidarbinti ar pan.).
  • Studento darbų pavyzdžiai (besimokančiajam pageidaujant, gali būti sudarytas darbų aplankas, kuriame atsispindi įvairūs jo gebėjimai, pateikiami atrinkti darbai, jų komentarai).
  • Dėstytojo komentarai.

E-portfelis – „Interneto technologijomis paremtas skaitmeninis aplankas, kuris gali viešai greitai ir lengvai demonstruoti asmenų mokymosi kompetencijas“ (Dawley, 2007).

Pagrindinai e-portfelio tipai yra trys: formuojamasis (angl. developmental), vertinamasis (angl. assessment) ir demonstracinis (angl. showcase). Formuojamasis portfelis – pateikiama studento pažanga ir vystymasis tam tikroje srityje tam tikram laikotarpiui. Vertinamasis portfelis – pateikiamos besimokančiojo kompetencijos ir įgūdžiai tam tikrose srityse. Tai gali būti programos, kurso baigimo besimokančiojo vertinimai. Pagrindinis tikslas – nustatyti besimokančiojo kompetencijas pagal parinktus programų standartus ir pasiekimus. Demonstracinis portfelis – pademonstruoti darbų pavyzdžius ir studento įgūdžius. Šis tipas yra naudojamas, kai yra baigiama programa ir demonstruojamas aukštos kokybės darbas.

IVPMĮ studentai formuoja mišrų e-portfelį, kuris yra anksčiau minėtų trijų tipų derinys, atspindintis interaktyvų ryšį tarp DARYTI – RINKTI – ATRINKTI – REFLEKTUOTI – VERTINTI.

Pagrindiniai e-portfelio skyriai:

·        E-portfelio turinys. Kas sudėta į kompetencijų portfelį.

·        Prisistatymas. Vardas ir pavardė bei kita informacija.

·        Mokymosi pasiekimų įrodymai. Darbai, testų bei apklausų rezultatai.

·        Asmeninių pasiekimų įrodymai. Savarankiški darbai, konkursų (mugių) rezultatai, apdovanojimai ir kt.

·        Darbo skyriuose patirties įrodymai. Dokumentai, liudijantys apie darbo patirtį.

·        Atsiliepimai, rekomendacijos: skyriaus vadovo, kitų darbuotojų, kurie gali objektyviai įvertinti e-portfelio savininko gebėjimus.

·        Metareflektyvi apžvalga. Tikslai, planai, kaip užsibrėžti tikslai pasiekti, kaip sekėsi įveikti.

E-portfelio paskirtis – įgalinti studentus demonstruoti savo kompetencijas, parodyti savo nuostatas, žinias, gebėjimus ir įgūdžius, pagrįsti vykdomas veiklas ir pateikti įrodymus.

E-portfelį galima sukurti naudojantis bet kuria failų ir aplankų tvarkymo programa (Explorer, Total Comander). Tam pirmiausia apgalvojama norimo kurti skaitmeninio aplanko (e-portfelio) struktūra. Tada norima struktūra realizuojama sukuriant aplankus, poaplankius kompiuteryje. Sukūrus norimą aplankų struktūrą juose pradedama kaupti informacija – sukuriami failai ir jų sistema. Pavyzdžiui, pradėti galima popieriaus lape pasibraižant schemą, kurioje išdėstomos pagrindinės veiklos, formuojama bendra e-portfelio struktūra:

·        Asmeninė informacija (vardas ir pavardė bei kita informacija).

·        Mokymosi pasiekimų įrodymai (darbai, testų bei apklausų rezultatai).

·        Asmeninių pasiekimų įrodymai (savarankiški darbai, konkursų/ mugių rezultatai, apdovanojimai ir kt.).

·        Darbo skyriuose patirties įrodymai (skyriaus veiklos ataskaitos, dokumentai, liudijantys apie darbo patirtį skyriuose).

·        Atsiliepimai, rekomendacijos (skyriaus vadovo, kitų darbuotojų atsiliepimai).

·        Metareflektyvi apžvalga (kaip užsibrėžti tikslai pasiekti, kaip sekėsi atlikti užduotis ir t.t.).

Popieriaus lape sukurtą struktūrą galima perkelti į kompiuterį: pasirenkama vieta kompiuteryje, kurioje bus saugomas e-portfelis. Tarkime, pagrindinį aplanką pavadinimu „Studento e-portfelis“ kursime diske „C:“; pasirinktoje vietoje sukuriamas katalogas pavadinimu „Studento e-portfelis“; aplanko „Studento e-portfelis“ viduje pagal suplanuotą struktūrą sukuriami reikalingi aplankai. Gauname struktūrą analogišką struktūrai popieriaus lape. Tik dabar ji yra kompiuteryje ir jau galima pradėti pildyti e-portfelį failais.

Kompetencijų portfelio įrodymų vertinimo kriterijai:

1 – autentiškumas/ pakankamumas – ar pateikti įrodymai leidžia teigti, jog yra įgyta kompetencija, pagrįsta įrodymų šaltiniu, nekelianti abejonių/ ar iš pateiktų įrodymų pagrindžiant kompetencijas galime teigti, kad yra pakankamai patirties pasirinktoje įrodinėti srityje;

2 – kūrybiškumas, originalumas – kaip pateikta įrodymui kompetencija pristatoma, ar studentas yra naudojęs mokymosi pasiekimus įvairiose situacijose ir aplinkose;

3 – pilnumas – sukomplektuotas pilnas kompetencijos portfelis, įrodantis įgytas studento žinias ir gebėjimus.

Vertinimo dalys:

1 – pradinis vertinimas –kompetencijų portfelį raštu įvertina pats studentas (savęs vertinimas) (vienas A4 lapas); taikoma dešimties balų vertinimo skalė;

2 – grupinis / ekspertinis vertinimas – kompetencijų portfelį raštu įvertina grupė arba priskirtas vienas studentas (pvz., grupės vadovas), kaip ekspertas (vienas A4 lapas); taikoma dešimties balų vertinimo skalė;

3 – apibendrinamasis vertinimas – dėstytojas (praktikos vadovas), atsižvelgdamas į prieš tai pateiktus įvertinimus, pateikia galutinį įvertinimą 10-ies balų sistemoje su komentarais ir paaiškinimais (vienas A4 lapas).