Warning: session_start(): Cannot send session cookie - headers already sent by (output started at /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/import.php:1) in /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/joomla/session/session.php on line 462

Warning: session_start(): Cannot send session cache limiter - headers already sent (output started at /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/import.php:1) in /var/vhosts/im.asu.lt/libraries/joomla/session/session.php on line 462
Verslumo ugdymo esmė, tikslai ir uždaviniai

 1.1. Verslumo ugdymo esmė, tikslai ir uždaviniai

Verslumas kaip asmenybės savybės. Verslumas yra įgimtos ir įgytos žmogaus savybės, kurios leidžia jam novatoriškai mąstyti, aktyviai bei rizikingai veikti ir savo idėjas paversti veiksmais. Prie įgimtų savybių priskiriama asmens intuicija, reakcija, pasitikėjimas savimi ir daugelis kitų, o prie įgytų – visos savybės, kurias asmuo įgyja mokymosi ir praktinės veiklos procese. Pagrindinės verslumo savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas ir vertinimas, rizikavimas, poreikis siekti, polinkis į padėties kontrolę, inovatyvumas (kūrybingumas), siekis būti nepriklausomam, atkaklumas, lyderystė (Strazdienė, 2009).

Verslumas kaip grupės veikla. Šiuo atveju verslumo sąvoka apima visą komandą,  dalyvaujančią veiklos procese: rizikuojančią, panaudojančią visas savo galimybes, iki galo įgyvendinančią savo idėjas bei kuriančią apčiuopiamą vertę (Bugakovas ir Merkevičus, 2011).

Verslumas kaip gebėjimas. Kokie gebėjimai daro didžiausią įtaką verslumui? Verslumas – tai „asmens mąstymo būdas ir socialinės, vadybinės bei asmeninės kompetencijos, leidžiančios turimas žinias pritaikyti savo kasdieniniam gyvenimui, t.y. konkretūs gebėjimai, teikiantys galimybę ne tik organizuoti savo verslą, bet ir prisiimti riziką už padarytus sprendimus“ (Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategija, 2004).

Verslumo gebėjimai tai:

  • Gebėjimas tikėti savo sėkme ir siekti užsibrėžtų tikslų (žiūrėjimas į ateitį, optimizmas, siekimas įvykdyti užduotis, energingumas, pasitikėjimas savimi, atkaklumas, atsidavimas darbui).
  • Gebėjimas pačiam priimti sprendimus; (Noras būti nepriklausomam, turėjimas savo nuomonės, mokėjimas dirbti savarankiškai, netradicinių sprendimų pomėgis).
  • Gebėjimas veikti kūrybiškai (naujų idėjų formulavimas, išradingumas, smalsumas, naujovių ir permainų pomėgis).
  • Gebėjimas apskaičiuoti riziką (gebėjimas dirbti ir priimti sprendimus, neturint visapusiškos informacijos; savo galimybių įvertinimas, užsibrėžiant sunkius, bet pasiekiamus tikslus).
  • Gebėjimas pasinaudoti gyvenimo duotomis galimybėmis (Veržlumas ir ryžtingumas, tikėjimas, kad pats esi savo likimo kalvis).

Kokios veiklos atstovui nereikia aukščiau minimų asmeninių savybių, gebėjimų ar grupinės veiklos? Jos tiesiog būtinos bet kuriai prasmingai ir atsakingai veiklai. Tad verslumo ugdymo esmė siejama su studento mokymusi ir tobulėjimu, su asmenybės susiformavimu ir būsima studento karjera, kad ateityje jam pavyktų sėkmingai vadovauti sau arba įsidarbinti konkurencinėje darbo rinkoje, arba stengiantis išlaikyti turimą darbo vietą, arba susikuriant sau darbo vietą įkuriant verslą. Tik toks studentas, kuris tobulins savo gebėjimus veikti geriau, rezultatyviau ir efektyviau, galės paspartinti savo pajamų ir gyvenimo kokybės rezultatus.

Verslumo ugdymo tikslai ir uždaviniai. Pirmiausia verslumo ugdymas yra nukreiptas į studentų asmenybės vystymą. Šiuo atveju tikslai apibrėžia verslumo perspektyvas, o studentams reikia patiems nuspręsti, kokių gebėjimų ir savybių jiems reikia. Antra, verslumo ugdymo tikslas taip pat yra nukreiptas į žinias ir gebėjimus, kurie studentams bus reikalingi vystyti įmonės veiklą pradedant nuo jos įkūrimo. Pagrindiniai verslumo ugdymo uždaviniai gali būti apibūdinami taip:

  • mokantis ir praktiškai veikiant įgyti ir tobulinti žinias ir gebėjimus, tinkančius verslumui;
  • įgyti gebėjimų panaudoti technologijas, planuoti veiklą, analizuoti verslo situacijas, panaudojant analitines technikas – nugalėti rizikos faktorius;
  • išplėsti požiūrius į pokyčius (Strazdienė, 2009).

Verslumo ugdymo metodai. Verslumo gebėjimai įgyjami visų pirma per darbo patirtį ir savarankiškos veiklos praktiką. Tad verslumo ugdyme labiausiai tinka šie mokymosi metodai: mokymasis dirbant (veikla paremtas mokymasis), mokymasis vienam iš kito bei iš asmeninės patirties ir diskusijų, mokymasis atrandant, mokymasis iš klaidų, mokymasis sprendžiant problemas, į galimybių paieškas nukreiptas mokymasis bei mokymasis bendradarbiaujant.

Verslumo ugdymo modeliai. Panaudojant verslumo ugdymo metodus, tinkamiausi darbui yra šie verslumo ugdymo modeliai: darbas grupėse, verslo kūrimas, mokomieji vizitai, žaidimai ir konkursai, praktiniai mokymai, vaidmenų žaidimai ir kituose skyriuose plačiai pristatomas realaus verslo imitavimo modelis.