1.2. Studentų aktyvumas kaip verslumo ugdymo prielaida

Mokymosi aplinka, kurioje studentai nebijotų suklysti, galėtų naudotis nesudėtinga literatūra, padedančia geriau įsisavinti mokymosi medžiagą, dalyvautų įvairioje į veiksmą nukreiptoje, patirtinį mokymąsi ir problemų sprendimą skatinančioje kūrybiškoje ir paskatinančioje veikloje, ugdytų studentų verslininkišką asmenybę. Šiuo atveju verslumas tampa kaip mokymasis tapti versliam. Toks mokymasis įgalina studentą:

· Prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, karjerą ir gyvenimą.

· Įgyti pasitikėjimą ir verslo procesų supratimą.

· Įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų verslininkui, kad pradėti savo verslą arba jam vadovauti.

· Išmokti įveikti rizikos faktorius (Strazdienė, 2009).

· Sužadinti visas geriausias savo vertybes, tokias kaip tikslo siekimas, atsakingumas, darbštumas, drąsa, nuoširdumas ir atvirumas, dėkingumas, lankstumas, gudrumas, pozityvumas, džiaugsmingumas.

Svarbu, kad mokantis verslumo, studentas ne tik pasyviai kauptų žinias, bet būtinai aktyviai dalyvautų ugdymo procese, kad ateityje jis gebėtų pastebėti rinkoje savo galimybes, pasinaudotų savo gebėjimais ir būtinai veiktų.

Vienas iš praktinių verslumo ugdymo metodų – realų verslą imituojančios įmonės veikla, kurios metu ir sukuriama verslumą skatinanti mokymosi aplinka.

Kiekvienas dirba dėl pinigų, pripažinimo ar kitų dalykų. Tai yra išorės veiksniai, kurie skatina veikti, t.y. motyvuoja. Tačiau visiems žmonėms svarbi ir vidinė motyvacija, t.y. jų pačių pasitenkinimas atliktu darbu. Jei išorinė motyvacija priklauso nuo aplinkos – įmonės darbuotojas staiga praranda norą dirbti, jei vadovas jo nepagyrė ar neįvertino, tai vidinė motyvacija yra pastovi, jai neturi įtakos laikini aplinkos pokyčiai. Todėl kiekvienamstudentui svarbu atrasti savyje savimotyvacijos, aktyvumo sužadinimo būdus. Svarbiausia IVPMĮ veikloje:

o       Visada reikia veikti taip, kaip galvoji, nes sugalvoti, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą tai dar ne viskas, pasitenkinimas ateina, kai sugebi įgyvendinti savo mintis.

o       Kontroliuoti savo emocijas, nes impulsyvumas neleidžia optimaliai veikti kritinėse situacijose.

o       Maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus, kad netektų patirti jausmo jog darbui reikalingos visai ne tos tavo savybės, kurias turi.

o       Siekti rezultato, nes dažnai dirbant pasineriama į patį veiklos procesą ir pamirštama svarbiausia – rezultatas.  Labiausiai motyvuoja pasiektas rezultatas!

o       Nebijoti klysti, nes klaidos – neišvengiama mokymosi proceso, ieškojimų dalis. Kai supranti savo klaidas, jas gebi ištaisyti ir iš jų pasimokai – apima džiugus pasitenkinimo jausmas.

o       Negailėti savęs, kai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, nes savigaila tik trukdo dirbti.

o       Nesiblaškyti, nes išsiblaškymas yra gana pastovi asmeninė savybė, kurią nelengva kontroliuoti. IVPMĮ darbuotojas turėtų taip susitvarkyti darbo vietą, kad nebūtų aplink stimulų, atitraukiančių dėmesį nuo pagrindinio tikslo.

 

Pasitikėti savimi – tai būtina norint sėkmingai susidoroti su iškilusiomis problemomis (Sėkmės intelektas, 2011).